ForumPortalliCalendarPytėsoriLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimiPostimet e reja

Share | 
 

 Kuriozitete

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
n0rche
SupermoderatorSupermoderator
avatar

Numri i postimeve : 183
Location : n'ShPiiiii
Registration date : 05/04/2008

MesazhTitulli: Kuriozitete   Tue Apr 08, 2008 6:45 pm

TITANIKU----ėshtė anija qė konsiderohet si anija e parė gjigante nė botė. Kapaciteti ka qenė 46000 ton me gjatėsi 268 m dhe lartėsi 53 m. Mund tė udhtonin 1343 udhėtarė, ndėrsa tani si anije mė gjigante ėshtė anija Freedom e cila peshon 2,7 miljon ton, gjatėsi prej 1296 m, dhe lartėsi 105 m, ku mund tė udhėtojnė 65000 veta nė 20000 apartamente pra njė qytet i tėrė lėndrues.

EPIDEMITĖ--- "Murtaja e zezė" nė Evrop dhe Azi mė 1347-51 shkaktoi rreth 75 miljon tė vdekur, gripi mė 1918-20 nė gjithė botėn shkaktoi mbi 21 miljon tė vdekur.

BUDIZMI---- Emri i kėtij besimi rrjedhė nga themeluesi i tij Gaudam Buda(580-460 p.e.s.).Djepi i Budizmit ėshtė nė Nepal, buzė Himalajeve.

LUFTA---- mė e gjatė zgjati 115 vjet ndėrmjet Francės dhe Anglisė ndėrsa ajo mė e shkurta nė vitin 1896 ndėrmjet Britanisė dhe Zanzibarit qė zgjati vetėm 38 minuta.

AUTOMOBILA---- Sot nė tė gjithė botėn qarkullojne rreth 630 milion automobila dhe cdo dite ne bote prodhohen rreth 137 0000 automjete.

RACA---- Nė botė raca e bardhė pėrfshin 46% tė popullsisė sė pėrgjithshme botėrore, raca e verdhė 36%, raca e zezė 6% dhe racat e pėrziera 12%.

HOTMAIL---- Ėshtė provideri me i madhė i e-mailave falas me mė shumė se 35 miljon anėtarė.

LUFTA KIMIKE---- Pėr herė tė parė gjermanėt e pėrdorėn klorin (Cl) si helm luftarak kundėr francezėve me 22 prill 1915, kjo konsiderohet si fillim i luftės kimike.

FORCAT BĖRTHAMORE---- Kėto forca janė me intensitet mė tė madhe se tė gjitha forcat tjera tė njohura nė natyrė.

-Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

-Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.

-Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.

-Sherbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonima me 6 %.

-Nė vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė 60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e lartė se nė martesėn e parė.

-Qė nga viti 1972 janė prodhuar rreth 64 milionė tonė kanoēe alumin(rreth 3 trilion kanoēe). Nėse kėto do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, mund tė arrinin deri nė hėnė rreth 1000 herė. Kanoēet e alumint pėrbėjnė 1% tė materialeve mbeturina.

-Mė shumė se 1 miliard tranzistorė prodhohen....ēdo sekondė.

-Sipas Byrosė sė mirėnjohur ne SHBA Census, 19% e fėmijėve nė Amerikė jetojnė nė varfėri.

-Nė Australi ka mė shumė se 150 milionė dele dhe njė popullsi prej rreth 17 milionėsh.

-DNA ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.

-Njė njeri harxhon mesatarisht 3 vjetė tė jetės ne banjo.

-Njė njeri i rritur merr frymė afėrsisht 25 000 herė nė ditė

-Kompjuterat modern janė ndėrtuar duke u bazuar nė sistemin nervor, por edhe kompjuteri me modern nuk i afrohet as nivelit tė nje zvarritėsi.

-Mjalti mund tė qėndrojė pa u prishur 3000 vjet dhe pėr kėtė arsye dylli i mjaltit pėrdoret pėr procesin e mumjazimit.

-Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.

-Formuesi i Ēmimit Nobel, Alfred Nobel nė fakt ishte nje fabrikator dinamiti.

-Ivani i IV. i cili erdhi nė pushtet nė vitin 1533 nė Rusi, vrau djalin e vet me pretendimin se synonte ti merrte fronin.


-Njė njeriu i duhen 12 vjet pėr tė numėruar nga 1 deri nė 1 miliard.

Little boy" (djaloshi i vogėl)quhet bomba e cila ėshtė hedhur nė Hiroshimė.Bomba ishte e gjatė 3.04 metėr dhe e rėndė 4.080 kilogram.

Njeriu me dhėmbė mė tė fortė ėshtė Gjon Masi nga Belgjika.Nė nėntor tė vitit 1978 me dhėmbė arriti tė tėrheq 2 vagona tė rėndė 126 ton.

Nė gusht tė vitit 1992 nė spitalin e qytqtit nė Ontario,Kanada ėshtė lajmėruar gruaja 42 vjeēare me "dhimbje tė lehta nė bark".Nga barku i saj janė larguar 2 533 sende prej tyre 947 gjilpėra tė cilat ajo i kishte gėlltitur me vite,

Nga barku i vajzės 20 vjeēare nga Devoni Jugor,Angli u nxor "topi" nga qimet e flokėve te saj tė cilat i kishte gėlltitur,i rėndė 2,5 kg.Operimi u realizua nė mars 1985.

Njeriu mė i rėndė nė historinė e mjekėsisė ishte Xhon Brouer Minoh nga rrethina e Uashingtonit i cili ishte i trashė qė nga fėmijėria.Nė mars tė vitit 1978 ai u dėrgua nė spitalin universitar tė Sietelit,pėr shkak tė problemeve tė mėdha tė frymėmarjes dhe tė zemrės.Sipas mjekut Dejvid Shvarc,nė momentin e pranimit ai peshonte mė se 635 kilogram.Pas dietės 16 mujore ai u lėshua nga spitali me peshė 216 kilogram.Nė momentin e vdekjes mė 10.09.1983 ai peshonte 362 kilogram.

Pjesėtarėt e fisit Tutsu ose Vatus , tė cilėt jetojnė nė Ruandė dhe Burundi nė Afrikėn Qendrore janė njerėzit mė tw gjatė nė botė.Gjatėsia mesatare e tyre ėshtė 184 centimetėr

- Ēdo foshnje pas lindjes ka saktė 350 eshtra, gjersa njeriu i moshuar ka 144 mė pak. Ekspertėt kanė zbuluar se shumė eshtra gjatė fazės sė zhvillimit tė njeriut shkrihen ndėrveti dhe kėshtu forcojnė skeletin e njeriut.

- Foshnjet e lindura nė muajin Maj peshojnė mė rėndė se tjerėt. Arsyeja ende nuk dihet.

- Njė nga 2000 fėmijė lind me njė dhėmb nė gojė.

1- Shkencėtarėt zbuluan se flokėkuqet kanė vetėm rreth 90 000 flokė, zeshkanet 100 000, ndėrsa bjondinet 150 000 fije floku. Por vetėm 20 pėrqind e bjondinave e mbajnė kėtė shifėr tė flokėve.

2- Fėmijėt me sy tė zi reagojnė 15 herė mė shpejtė se ata me sy ngjyrė qelė.Ata janė mė tė mirė nė sportet ku kėrkohet reakcion i shpejtė p.sh. futboll. Ndėrsa fėmijėt sykaltėr janė mė tė mirė nė sportet ku nuk mvaret nga reakcioni i shpejtė, p.sh. Golf.

3- Eshtrat e njeriut janė katėr herė mė tė qėndrueshme se qeliku.

4- Sa herė ka rrahur zemra jonė kur jemi nė moshėn 79 veēare? Shkencėtarėt e kanė zgjidhur kėtė pyetje. Reth 2,5 miliardė herė.

5- Mushkėria jonė (e shpalosur) do ta mbulonte njė fushė tenisi, d.m.th. 100 m².

6- Enėt e gjakut tė njeriut (tė kapura njėra pas tjetrės) janė 2,5 herė mė tė gjata se ekuatori.

1- Nė fund tė jetės sė tij trupi ka prodhuar 950 kilometėr flokė, ndėrsa sytė janė mbyllur rreth 415 milionė herė. Edhe nė moshė tė vjetėr asnjė asht i njeriut nuk ėshtė mė i vjetėr se 20 vjet-sepse eshtrat pėrtrihen rregullisht.

2- 69 Fėmijė tė njė nėne
Feodor Vasilijev nga Shuya (Rusi), nga gjithsejt 27 lindje gjatė viteve 1725-1765 lindi 16 bineqė, 7 treneqė, dhe 4 katėrneqė. Vetėm dy fėmijė prej tyre vdiqėn si foshnjė.

3- James Gill, i biri i Brenda dhe James Gill, lindi 128 ditė para kohės sė paraparė. Nė lindjen e tij mė 20 Maj 1987 nė Ottawa, Ontario (Kanadė) peshonte 624 gr.

4- Nėna mė e vjetėr
Rosanna Dalla Corta nga Viterbo (Itali) sipas tė dhėnave nė korrik tė vitit 1994 nė moshėn 63 vjeēare lindi njė djalė.

5- Operacioni mė i gjatė
Njė operacion i cili u zhvillua nė vitin 1951 nė Chicago, Illinois (USA), gjatė tė cilit pacientes Gertrude Levandowski iu mėnjanua njė cistė nga njėra vezore e saj, zgjati prej 4-8 Shkurt d.m.th. 96 orė. Gjatė operacionit pesha e pacientes zbriti nga 280 nė 140 kg.

1- Portier apo sulmues
Portieri Jose Luis Chilavert shenoi 49 gola gjatė ndeshjeve nė klubin e tij dhe ekipit kombėtar ndėrmjet Korrikut 1992 dhe Marsit 2000.

2- Substanca mė e ėmbėl
Thaumatin, njė protein, i cili fitohet nga mbėshtjellėsi i farės sė njė bime tė quajtur Thaumatoccocus danielli ėshtė 61.500 herė mė e ėmbėl se sheqeri i zakonshėm. Kjo bimė rritet nė disa vende tė Afrikės perendimore.

3- Tranzistori mė i vogėl
Firma Lucent Technologies nė Murray Hill, New Jersey (USA), urdhėroi mė 15 Nėntor 1999 zhvillimin e njė tranzistori me njė gjatėsi prej vetėm 50 Nanometrash, d.m.th. 1/2000 pjesė e trashėsisė sė flokut tė njeriut. Kjo pjesė quhet edhe "tranzistori vertikal" pasi qė tė gjitha pjesėt e saj janė tė rradhitura nė njė pllakėz silikoni dhe rryma rrjedh nė drejtim vertikal
Kurreshtje

Pse ora ėshtė e ndarė nė 60 min dhe pse minutat janė tė ndarė nė 60 sek?
Tė parėt qė e organizuan kohėn nė kėtė mėnyrė qė ėshtė dhe sot kanė qenė babilonasit. Falė tyre viti ishte ndarė nė 12 muaj sipas 12 fazave hėnore dhe ishte logjike qė dita dhe nata tė ndaheshin secila nė 12 orė duke korresponduar me tė 12 fazat e vitit. Presupozohet se kanė qenė po babilonasit ata qė e kanė ndarė orėn nė 60 minuta dhe minutat nė 60 sekonda sepse 60 ishte numri mė i madh tė cilit babilonasit i kishin dhėnė njė emėr.(sistemi gjashtėdhjetor)

Ora dhjetore. Nė 1793 u bė njė tentativė pėr tė pėrdorur sistemin dhjetor dhe pėr orėn dhe minutat. Kėshilli i Republikės francese vendosi qė ditnata tė ndahej nė 20 orė me nga dhjetė orė secila. Ēdo orė tė ndahej nė 100 minuta dhe ēdo minutė nė 100 sekonda. Ky sistem filloi nė pėrvjetorin e themelimit tė republikės. Viti ishte i pėrbėrė nga 12 muaj me nga 30 ditė dhe 5 ditė shtesė qė nuk bėnin pjesė tek asnjė muaj nė veēanti. Reforma ndikoi dhe nė organizimin e javės po nė favor tė dekadės, tre dekada (tre javė me nga dhjetė ditė secila) bėnin njė muaj. U prodhuan dhe ora me ndarje dhjetore por pas 13 vjetėsh nė 31dhjetor 1805 Napoleoni e hodhi poshtė reformėn duke e kthyer gjithēka nė normalitet. Ora dhjetore u propozua pėrsėri nė 1998 nga Swatch qė e quajti Beat pėr tė matur kohėn nė internet. Dhe ky eksperiment nuk ka funksionuar.

Sa gjuhė fliten nė botė?
Aktualisht rreth 6700 mė tė folurat janė: kinezēja mandarinė, anglishtja, hindishtja/urdu, spanjishtja, rusishtja, arabishtja, portugalishtja, indonezishtja, japonishtja. Pėrqėndrimi mė i madh i gjuhėve tė folura gjendet nė zonėn e Planetit ku ka ka larmi mė tė madhe kafshėsh, bimėsh dhe ambientesh. Nė pyjet tropikale qė zėnė rreth 7 pėr qind tė sipėrfaqes sė tokės ka 36 pėr qind tė grupeve etnolinguistike tė botės. Duke parė gjendjen e dhjetvjeēarėve tė fundit, brenda shekullit 21 mund tė shuhen 90 pėr qind e gjuhėve tė folura.

Ėshtė e vėrtetė qė demi tėrbohet kur shikon mantelin e kuq?
Demi nuk ėshtė i aftė qė tė dallojė ngjyrat sepse syve tė tij i mungojnė qelizat nervore tė retinės tė afta pėr tė dalluar ngjyrat nga njėra tjetra. Vrapon i tėrbuar drejt mantelit tė kuq tė toreadorit i nxitur nga instikti dhe nga lėvizjet e kundėrshtarit tė tij. Por egziston dhe njė rracė demash e quajtur Brava e cila gjendet vetėm nė Spanjė dhe ushtrohet pėr tė manifestuar forcė dhe agresivitet. Zotėsia e toreadorit qė paguhet 25 mijė euro pėr garė qėndron nė shpėrqėndrimin e kafshės qė peshon 500 kg duke e rrotulluar mantelin me lėvizje specifike.

A provojnė kafshėt kėnaqėsi seksuale?
Ashtu si tek qėniet njerėzore dhe tek kafshėt akti seksual provokon kėnaqėsi. Tė paktėn tek vertebrorėt meshkuj dhe femra. Kėnaqėsia ėshtė njė strategji e natyrės pėr t’u siguruar qė do tė ndodhė riprodhimi. Nė tė vėrtetė ēiftėzimi kėrkon njė investim tė madh energjik (kėrkimin e njė femre, ardhjen rrotull saj dhe si pėrfundim kryerjen e aktit seksual). Sigurisht qė tek kafshėt nuk ka njė kėnaqėsi koshiente po vetėm njė kėnaqėsi instiktive tė pulsionit seksual. Tė dy sekset nė ēiftėzimin e tyre investojnė nė mėnyra tė ndryshme nga pikpamjet, mundėsitė dhe nga pėrfitimet e tyre. Mashkulli qė ka mė shumė spermatozoide ėshtė mė i ndjeshėm ndaj stimulimeve dhe nuk e ka tė fortė kriterin e pėrzgjedhjes, ndėrsa femra qė ka mė pak ovula i investon ato nė mėnyrė mė tė matur duke hedhur gjithēka nė pak ēiftėzime, por me meshkuj tė njė vlere tė sigurtė.

Pėrse qarkullimi hekurudhor ėshtė nė anėn e majtė?
Sepse hekurudha e parė lindi nė Angli ku pėr analogji u adaptua dhe pėr trenat qarkullimi nė anėn e majtė qė pėrdorej pėr trafikun rrugor. Hekurudha e parė e njohur i pėrket vitit 1801 ndėrsa lokomotiva e parė e shpikur nga George Stephenson kaloi mbi binarė mes Stokolmit dhe Darlingtonit nė 1825. Gjermanėt kundėrshtuan. Shumė vende evropianė mes tyre dhe Italia dhe Franca adaptuan pėr hekurudhat e tyre qarkullimin nė tė majtė dhe pse karrot dhe karrocat nė rrugė ecin nė anėn e djathtė. Nė fillim tė erės sė rrotullimit, e gjithė teknologjia hekurudhore angleze u adaptua dhe nė Evropė deri tek distanca e ndėrmjet shinave tė trenit prej 1435 milimetrash. Vetėm disa shtete si Gjermania dhe Austia vendosėn qė t’i lėnė trenat tė lėvizin nė anėn e djathtė.

Pėrse gjarpėrinjtė ndėrrojnė lėkurė?
Substanca nga e cila ėshtė bėrė shtresa e sipėrme e epidermės sė lėkurės sė gjarpėrinjėve nuk ėshtė elastike dhe nuk rigjenerohet me kalimin e kohės; kur gjarpėrinjtė rriten, lėkura e tyre bėhet si njė veshje e ngushtė pėr ta. Gjarpėrinjtė bėjnė njė ndėrrim tė plotė tė lėkurės nė periudha tė cilat variojnė nga 6 muaj nė njė vit sipas llojit tė tyre. Disa ditė para se tė ndėrrojnė lėkurė kėto kafshė humbin oreksin, bėhen gjaknxehtė dhe pėrpiqen tė qėndrojnė pranė ujit sepse duke ndėrruar lėkurė preferojnė dhe njė larje. Nėn lėkurėn e vjetėr formohet dhe njė shtresė tjetėr qė ėshtė lėkura e re dhe nė momentin e duhur gjarpėrinjtė e ēajnė lėkurėn e tyre tek koka dhe fillojnė ta shtyjnė pas duke u zvarritur pas tokės. Lėkura e butė rrėshket dhe duke mos patur kėmbėt si pengesė, arrin tė largohet e plotė nga trupi i gjarpėrit. Njė gjarpėr Indigo duke dalė nga lėkura e tij. Ėshtė njė nga gjarpėrinjtė mė tė gjatė tė kontinentit amerikan dhe mund ta kalojė gjatėsinė prej 2 metrash e gjysmė.

Flokėt dhe thonjtė rriten mė shumė gjatė periudhave tė caktuara?
Ritmet e rritjes sė flokėve janė shumė tė ndryshueshme nė periudha tė caktuara, ndėrsa me thonjtė nuk ndodh e njejta gjė. Nė ndryshim me sa ndodh tek kafshėt, qė humbasin shtresa tė lėkurės gjatė stinės sė ngrohtė duke mos qenė tė detyruar qė tė mbrohen nga i ftohti, tek njerėzit ėshtė vėnė re njė rritje mė e shpejtė e flokėve nė periudhėn e ngrohtė dhe nė veēanti nė periudhėn e korrikut. Ky fenomen nė pėrgjithėsi ėshtė mė i dukshėm tek femrat se sa tek meshkujt dhe akoma nuk ka arritur tė zbulohet se pse ndodh dhe pse dihet qė njė rol tė rėndėsishėm luan dhe temperatura. Ritmet e rritjes sė flokėve nga ana tjetėr janė tė influencuar nga shumė faktorė si: hormonet, mosha, gjendja e organizmit. Nė kushte normale rreth 120 mijė fijet e flokut qė ka mesatarisht njė njeri nė kokė rriten rreth 1.2 cm nė muaj. Ndėrsa rritja e thonjėve varet nga ushqimi dhe aspak nga stinėt. Thonjtė zgjaten mesatarisht 3 milimetra nė muaj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.noori-shala.tk
 
Kuriozitete
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
www.Ks-team.co.nr :: Te ndryshme :: Kuriozitete-
Kėrce tek: